Author: admin

Klinkerio trinkelėmis grįstas kiemas su vandens lataku

klinkerio klojimas kauneNuobodus kiemas, kuriame stovi šiukšlių konteineris ar mopedas, dažnai gadina  gražaus namo vaizdą, bet čia būtų galima atrasti daugiau „gyvenamosios“ erdvės. Apželdinkite ir pagražinkite jį, kaip mat kiemas atgis.
Pradedame  nuo vandens nubėgimui svarbių aukščiausių ir žemiausių taškų – ant metalinių strypų pažymime juos aliejine kreidele.
Tam kad lietaus vanduo tekėtų nuo namo, ties namu reikiamas aukštis turi būti 1cm žemiau tinko krašto arba 1-2cm žemiau durų be laiptelio.
Nuo šio namo taško užbaigtos dangos paviršius turėtų leistis 2procentų nuolydžiu (2%=2cm aukščio skirtumas 1ilgio metrui)
Patikriname nuolydį gulsčiuku, atsargiai jį laikydami po tarp strypų įtempta virvele. Jei vandens burbuliukas atsiduria ties antra padala, nuolydis tinkamas.
Grunto apdorojimo darbus atliekame etapais.
Tarp pažymėtų strypų stipriai įtempkite statybinę virvelę. Nuo jos žemyn atmatuokite atskirų sluoksnių aukštį. Pagrindą atsižvelgdami į nuolydį, išlyginame 28cm žemiau virvelės, jį sutankiname
Ant pagrindo užpilame apatinį 15-17cm storio skaldyto 0/32 frakcijos žvyro sluoksnį, kuris laisvai supiltas, būtų mažiausiai 13cm žemiau virvelės.
Pakartotinai sutankinus sluoksnis nusės iki 15cm žemiau virvelės. Ant šio pagrindo galime kloti įvairias medžiagas.
Iš vandens sutekėjimo vietos (latako) iki vandens surinkimo vietos (kanalizacijos, drenažo duobės) vanduo mažiausiai 0,5 – 1 procento nuolydžiu nukreipiamas PVC vamzdžiais. Visa tai apsprendžia nutekėjimo vieta ir aukštis.
Paprastai nuo vandens surinkimo iki nutekėjimo vietos įrengiamas griovys, kuriame smėlio paklote (antraip gali įlūžti) suklojami vamzdžiai.
Surinkimo/nutekėjimo vamzdžio jungtis sutvirtinama skiediniu, taip pat ir jungtis su kanalo vamzdžiui, jei toks įrengiamas.
Klinkerio latakasVandens surinkimo latakas dažnai suformuojamas iš suklotų ant skiedinio mažo formato akmenų, kuris puikiai atrodo kaip ir stiliaus elementas. Įrengiant jį jis turi būti žemiausioje vietoje, nuo jo į nutekėjimo vietą turi būti 3procentų nuolydis, skerspjūvis turi būti lėkštės formos, kad latakas tarsi upės guolis, sulaikytų vandenį.
Apytiksliais strypais pasižymime latako kryptį, ir ant jų pažymime reikiamą aukštį.
Stipriai tarp strypų įtempta virvelė yra krypties ir aukščio orientyras. Maišydami skiedinį įdedame įmaišo kurio dėka skiedinys pasidaro nepralaidus vandeniui.
Visiškai pakaks 5cm skiedinio pakloto. Taigi faktiškai pagrindą po virvele suformuojame 15-16cm gylyje ir paruošiame jį padengti skiediniu.
Dabar iš abiejų vandens latako aukščio ir namo aukščio, klojame klinkerio trinkelių paviršius. Klinkerį klojame latako link, prie jo paliekame po vieną laisvą trinkelės vietą.
Latako ir klinkerio paviršus sujungimą galime suformuoti iš mažo formato akmenų arba ant smėlio pakloto žvyro grindinio.
Trinkeles klojame labai glaustai, nes įterpti elementai turi būti itin stabilūs. Lygiai tuo pačiu principu vadovaujamės grįsdami plotą aplink šulinį.
Jei prie klinkerio grindinio trinkelių prisišlieja augalais apsodintas plotas, reikia įrengti tvirtą skiedinio kraštą ir paskutinę akmenų eilę sutvirtinti skiedinio profiliu.
Čia gerai tinka klinkerio trinkelių ornamentai, pvz ., Trinkelės išdėstomos vertikaliai.
Tam galime panaudoti ir kitas medžiagas. Ramų klinkerio paviršių pagyvins vienas kitas žaismingas ornamentas.
Jei kiemui norite suteikti griežtesnę geometrinę formą, kraštą galite užbaigti šonu skersai ant skiedinio suklotų klinkerio trinkelių eile.
Jei nuo kiemo aikštelės atsišakoja takas, galite išlaikyti tą pačia klojimo kryptį, t.y kloti išlaikant kampą. Toks klojimo būdas turi būti kruopščiai suplanuotas.
Klinkerio dangoje kur ne kur pasitaikantys ornamentai atrodys labai gražiai.
Dangos paviršiuje paliekame nepadengtą norimo dydžio kvadratinį plotą. Tam, kad klinkerio trinkelės gerai laikytųsi, ant pagrindo vertikaliai klinkerį paremiame pusrąsčiais arba storlentėmis.
Juos sutvirtiname į žemę įkaltais metaliniais strypais.
Dabar iki pusrąsčio, suklojame klinkerio trinkeles. Klojamą spiralę geriau iš anksto tiksliai nusibraižyti popieriuje, nes taip bus lengviau ją tiksliai atkartoti grindinyje.
Eskiza perkeliame ant dengti palikto ploto, spiralę nusibraižome laikančiajame sluoksnyje.
Išmatuojame kvadrato centrą, ant kurio spiralė suksis išorės link. Įkalame metalinį strypą ir pritvirtiname prie jo statybinę virvelę, kuri turi būti tokio ilgio, kad išsikištų už galutinio spiralės krašto. Ties pirmo spiralės pasisukimo vietą prie virvės pririšame antra strypą.
Taip laikančiajame sluoksnyje įrėžime spiralės liniją. Vieną po kito nubrėžkite spiralės ratus.
Pasirinktus akmenis, pradedame kloti nuo nepadengto ploto centro, klojame vienos jostos spirale iki krašto.
Geriausia kloti ant skiedinio, kad eilutė nesugriūtų.
Galiausiai smėlio paklote padengiame likusius tarpus. Žvirgždo apvalainukus suklojame kiek įmanoma tankiau, kad grindinys tvirtai laikytųsi.
Skersai pridėdami aliumininę liniuotę, pasitikriname spiralės aukštį ir jos prijungimą prie aplink besiribojančio klinkerio paviršiaus.

Jeigu turite papildomų klausimų mielai jums padėsime. Susisiekite +37067400175

Trinkelių klojimas kaune

Trinkelių dėjimas

Trinkelių klojimas

Trinkelių klojimas kauneBetono ar klinkerio trinkelės gaminamos įvairių formų. Tačiau vienokios ar kitokios formos trinkelės yra vienodo storio, ir tai žymiai palengvina jų klojimą, skirtingai nei akmenų ar granito klojimo atveju.
Išlyginamasis sluoksnis, numatytas iškloti figūrinėmis trinkelėmis, tiesiog lygiai nubraukiamas, trinkelės klojamos ant jo viršaus.
Netaisyklingos formos natūralus akmuo (granito trinkelės), priešingai turi būti įtaisomos iki atitinkamo lygmens.
Išlyginamajam sluoksniui nubraukti reikės kelių – mažiausiai dviejų – tiesių vamzdžiui (vandentiekio) ir įvairaus ilgio tiesių lentų arba lotų. Jos gali būti 1, 1,5, 2m ilgio.
Išlyginamajam trinkelių sluoksniui naudokite 0/4 natūralų smėlį arba 2/5 ar 5/8 skaldinėlį (atsijas). Abi medžiagos, klojant trinkelių dangą, nusėda: smėlis – apie 1cm, atsijos – apie 0,5cm. Taigi nurauktas ir kloti paruoštas paviršius žemiau virvelės turi būti per trinkelės storį minus 0,5-1cm. Vamzdžius būtent tokiame gylyje paklokite nubraukiamo paviršiaus dešinėje ir kairėje pusėje į smėlio ar skaldos paklotą tokiu būdu, kad vamzdžiai nenuslinktų.
Metrine matuokle nuo virvelių žemyn išmatuokite ir patikrinkite, ar vamzdžiai atitinka nuolydį; jei reikia, dar kartą kruopščiai patikrinkite gulsčiuku.
Plotą tarp vamzdžiui užpilkie smėliu, atsijomis, ar sausu cementiniu skiediniu. Liniuotę arba kitą atitinkamo pločio ir ilgio lentą uždėkite ant dešinėje ir kairėje esančių vamzdžiui.
Lentą, lengvai stumdydami kairėn ir dešinėn, traukite link savęs. Taip nubraukę paviršių, atsargiai nuimkite abu vamzdžiuis, o likusius griovelius užberkite smėliu ar atsijomis.
Kauno statybos patarimas:
Stenkitės, kad prieš braukiamą lentą visuomet susidarytų nedidelis atsijų ar smėlio kauburėlis. Taip nubrauktame paviršiuje nesusidarys įdubų.
Ant tokio visiškai lygaus, tinkamo nuolydžio išlyginamojo sluoksnio glaudžiai viena prie kitos juostomis klojamos trinkelės.
Maždaug kas trečia eilutė liniuote patikrinkite, ar juostos vis dar tiesios ir eina lygiagrečiai pradinio ir galinio taško atžvilgiu. Netikslumas būtina ištaisyti, antraip, toliau klojant jie vis didės.
Kloti galima su siūlę arba be jos (tai yra glaustai). Kloti skirta medžiaga yra vienodos formos, todėl rekomenduojama pasirinkti tolygų išdėstymo piešinį.
Trinkelės klojamos į priekį t.y klojant į priekį nuo jau pakloto paviršiaus baigiamojo krašto link, kad nesusigadintų nubrauktas paklotas.
Stenkitės suformuoti gražias, tolygias siūles, laiku pabarstykite jas smėliu, kad žengiant trinkelės neklibėtų.
Tam, kad nereikėtų smėliu barstyti kiekvieną naujai suklotą eilę, iki barstysite, ant trinkelių paguldykite platesnę lentą.
Pakloję visa plotą, kraštus sutvirtinkite skiedinio briauna. Karutyje iš cemento ir smėlio santykiu 1:5 bei vandens užmaišykite žemės drėgnumo plastiškos konsistencijos skiedinį. Pakaks, jei skiedinį išilgai grindinio krašto padengsite 10cm pločio juosta. Pakloto skiedinio viršutinį kraštą menate įžambiai prispauskite prie trinkelių. Jei skiedinys per sausas sudrėkinkite jį vandeniu. Jeigu planuojate kraštus įrėminti borteliais tai atlikti derėtų prieš pradedant kloti trinkeles.
Kai briauna tampa stabili, grindinį sutankinkite vibroplokše (plokštinis vibratorius) su specialiu trinkelių apsaugai skirtu guminiu padu.
Siūlės prieš sutankinimą turi būti pabarstytos smėliu ar granito atsijomis, o visas grindinys – kruopščiai nušuotas.
Grindinį vibratoriumi apdorokite juostomis paeiliui (kryžmai), tankindami itin tolygiai. Drėgną paviršių papildomai kartą ar du pabarstykite smėliu, tada grindiniu iškart galima vaikščioti.

Trinkelių klojimo technologija

 

trinkeliu_pagrindas-732x443

Trinkelių klojimas, pagrindų įrengimas.

Jeigu svarstote įsirengti įvažiavimą į kiemą ar takelį sode, atkreipkite dėmesį į betonines grindinio trinkeles. Šis produktas puikiai vertinamas dėl savo ilgaamžiškumo, bei puikios išvaizdos. Šiuo metu gamintojai rinkoje siūlo įvairiausių spalvų, formų grindinio trinkeles, todėl galėsite lengvai priderinti prie namo fasado, ar susikurti unikalų takelį, įvažiavimą. Trinkelių klojimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nesudėtingas uždavinys, tačiau sutikime, jog kiekvienas darbas reikalauja tam tikrų techninių žinių ir pasiruošimo. Šiame straipsnyje aptarsime trinkelių klojimo etapus.

Prieš pradedant trinkelių klojimo darbus, de
rėtų įvertinti aplinką, nuolydžius nustatyti aukščius, vietą, kur bus įrengiamos trinkelės. Jeigu reikės numatyti lietaus surinkimo trapus, jų įrengimo vietą, jog lyjant vanduo subėgtų į trapukus ir nepakenktų namo pamatams.

Vienas svarbiausių trinkelių klojimo etapų yra pagrindų paruošimas. Tinkamai įrengtas pagrindas garantas, jog trinkelės tarnaus ilgai. Prieš pradedant kasinėjimus numatomos apkrovos, taip pat įvertinamas gruntas, nuo to priklauso, kokio storio pagrindas bus įrenginėjamas. Esant molingam gruntui pagrindą tenka nukasti 50-60cm, jeigu priesmėlis užteks nukasti apytikriai 45cm. Nukasus augalinį sluoksnį, molį galime pradėti įrenginėti pagrindą:

  • Visų pirma rekomenduojama pirminį gruntą padengti smėliu 5-10cm ir jį sutankinti.
  • Sutankinus smėlį, pilamas kelinis žvyras, žvyro sluoksnis priklauso nuo apkrovų jeigu planuojama važinėti automobilių rekomenduojame pilti 35-40cm sluoksnį, ant vaikščiojamosios dalies pakanka 20-25cm. Šis sluoksnis prieš pilant skaldą, taip pat gerai sutankinamas.
  • Nepamirškime jog pasluoksnių storis priklauso nuo to kiek pirminiame etape nukasėme grunto todėl, įrengus storesni sluoksnį žvyro,smėlio mažiau paliksime vietos dolomitinei skaldai. Įrengus smelio žvyro pagrindą pilama dolomitinė skalda. Tai šiuo metu geriausia skalda rinkoje, naudojama įrenginėjant net automagistralių kelius. Šios skaldos pilame 10-15cm ant važiuojamosios dalies ir 5-7cm ant pėščiųjų takų. Viską gerai sutankiname su 400kg plokšte.
    Sutankinus dolomitinę skaldą, pilamas išlyginamasis atsijų sluoksnis arba cementinis skiedinys 3-4cm. Šis sluoksnis taip pat sutankinamas.
  • Sutankinus, trūkstamose vietose vėl užpilama atsijų, arba cementinio skiedinio, tuomet dedama metalinė plokštelė ir nuimamas perteklinis sluoksnis. Pagrindas paruoštas trinkelių klojimui. Per išlyginta grindinio sluoksnį vaikščioti negalima, net klojant trinkeles. Nors pagrindas ir paruoštas prieš pradedant kloti reikia sutikrinti namo kampus, jog būtų išlaikytas 90 laipsnių kampas. Klojiimas turėtų būti pradėtas nuo ilgiausios kraštinės.
  • Trinkelių įrėminimui važiuojamojoje dalyje dažniausiai naudojama ir betoninė bordiūrų eilė. Betoniniai bordiūrai leidžia įrėminti ir tvarkingai užbaigti kloti trinkeles šonuose, ties įvažiavimu įrengiami įvažiavimo bordiūrai. Taip pat naudojami ir plastikinai bordiūrai, tačiau juos rekomenduojama naudoti tik takeliams, kur apkrovos ženkliai mažesnės.

Trinkelių klojimo raštas. Tai ne tik vizualus, tačiau ir grindinio stabilumui įtakos turintis sprendimas. Siekiant jog trinkelės persirištų, būtų stabilios, o apkrovos persiduoti tolygiai, rekomenduojamas eglutės raštas. Žemiau pateiktoje nuotraukoje galite matyti galimus kitus klojimo raštus.

Trinkelių klojimo atmintinė

  • Dedant trinkeles ant cementinio skiedinio, jas reikia suvibruoti tą pačia dieną vibruojant vibroplokšte su guminiu padu
  • Dedant trinkeles jas imti iš skirtingų padėklų.
  • Baigus kloti trinkeles, tarpai užpildomi, granitinėmis atsijomis ir trinkelių paviršius sutankinamas vibroplokšte. Sutankintos trinkelės vėl užpilamos smėliu arba granitinėmis atsijomis.
  • Trinkelės tūrėtų būti įrengtos aukščiau už betoninius bordiūrus 1-2cm.
  • Siekiant sutaupyti trinkelių šonai, gali būti betonuojami.

Kaip išsirinkti trinkeles

dsc_0145Kaip išsirinkti trinkeles.

Trinkelės tai ilgaamžė tvirta danga puikiai išlaikanti įvairias aprkovas.  Tinkanti pėsčiųjų ir dviratininkų takams, parkų takeliams, mokyklų vaikų darželių, transporto stovėjimo aikštelėms, gyvenamųjų namų kiemams ir sodams.

Trinkelės būna ne tik skirtingų spalvų tačiau ir skirtingų paviršių. Dažniausiai individualiuose gyvenamų namų kiemuose naudojamos klasikinės trinkelės kurios pasižymi lygiu paviršiumi, ir puikiai tinka prie aplinkos ar namo fasado. Norintiems matyti betoninių trinkelių faktūrą reikėtų rinktis trinkeles su šešių atspalvių priemaišomis, kurios nėra tokios lygios kaip klasikinės tačiau puikiai atspindinčios marmuro bazalto ir granito atspalvius. Mėgstantiems saugumą žiemą siūlytume rinktis trinkeles su grublėtų paviršiumi, kurios mažiausiai slidžios ir saugiausios.
Taip pat trinkelės gali būti gaminamos ne tik iš betono tačiau ir iš molio, klinkerio, granito ar akmens. Lietuvos rinkoje dažniausiai naudojamos betoninės trinkelės. Pasižyminčios puikiu kainos ir kokybės santykiu.

Betoninės grindinio trinkelės – gaminamos įvairių formų, storių ir spalvų. Šios rūšies grindinio trinkelės dažniausiai dėl mažesnės kainos tiek pačių trinkelių tiek darbo atlikimo atžvilgiu, praktiškumo ( ganėtinai lengvai nuvalomas purvas, nešvarumai) taip pat betoninių trinkelių formų ir atspalvių paletė ženkliai didesnė Lietuvos rinkoje lyginant su klinkerio trinkelėmis.

Klinkerinės grindino trinkelės – grindinio trinkelėms gaminti skirtas molis degamas itin aukštoje temperatūroje. Klinkerio trinkelės pasižymi ypatingu tvirtumu, atsparumu trinčiai, puikiai išlaiko aprkovas, visiškai atsparios druskoms, išblukimui ir šalčiui, nėra slidžios. Tiek klinkerinės trinkelės tiek jų įrengimas lyginant su betoninėmis grindinio trinkelėmis yra brangesnis.

Jeigu kilo klausimų kokias trinkelės išsirinkti ar turite papildomų klausimų susijusių su trinkelėmis kreipkitės mielai jums padėsime.

 

Vejos įrengimas

Vejos įrengimas ir priežiūra

Bendros žinios apie vejas

Vejos įrengimasGazono ir vejos sąvokos, vėjų tipai.
Literatūroje dažnai sutinkamos gazono ir vejos sąvokos. Žmonės dažnai vartoja jas per daug nesusimąstydami, ar šie žodžiai sinonimai ar ne.
„Gazon“ yra prancūziškos kilmės tarptautinis žodis, reiškiantis žemai nupjautą pievutę. Šis žodis taip pat vartojamas ir rusų bei kai kuriose kitose kalbose. Lietuviškas žodis „veja“ reiškia reguliariai žemai pjaunamą varpinų žolių pievutę.
Tarptautinių žodžių žodine rašoma, kad „gazonas yr veja ir joje esantys gėlynai, dekoratyviniai medžiai, bei krūmai“
Vadinasi, šie žodžiai nėra visiški sinonimai, gazono sąvoka kiek platesnė, juos sieja tai, kad kiekviename tikrame gazone būtinai turi būti ir veja.
Skirtingos vejos skirstomos į tipus tam, kad būtų galima geriau jas pažinti ir apibūdinti. Skirstyti vejas galima labai įvairiai: pagal kilmę, būklę, įrengimo būdą, funkcinę paskirtį. Manau, jog bene tiksliausia ir paprasčiausia yra vejų klasifikacija pagal jų funkcinę paskirtį. Pagal funkcinę paskirtį visos ne žemės ūkio paskirties žalienos skirstomos į tris tipus:

  • Dekoratyvios vejos,
  • Sportinės vejos,
  • Specialiosios ir kraštovaizdžio vejos.

Kiekvieno tipo veja turi tam tikrus bruožus ir atitinka specifinius reikalavimus. Jei juos žinome, nesunku įvardyti kiekvieną žalią plotą, įvertinti jo būklę, numatyti vejos naudojimo, priežiūros priemones ar efektyviai ją pagerinti.
Svarbiausia dekoratyvių vejų funkcija – grožis.
Pagal estitiškumą dekoratyvios vejos skirstomos į keturias kategorijas:

  • Parterinės (reprezentacinės)
  • Buitinės (paprastosios)
  • Sodo ir parko (pievų)
  • Žydinčios pievutės (mauritaniškieji gazonai)

Parterinės vejos yra dekoratyviausios. Jos įrengiamos fasadinėje pastatų pusėje, gražiausiuose miestų skveruose ir aikštėse, atviruose parkų vietose. Stokojant vietos miestuose parterinės vejos kartais įrengiamos ir terasose, ant ploksčių stogų.
Parterinės vejos samprata paraidžiui atitinka vejos apibrėžimą, tokią veją sudaro tik varpinės žolės.
Visos ne varpinės žolės parterinėje vejoje yra laikomos piktžolėmis.
Šios vejos ne tik gražiausios, bet ir brangiausios. Taip yra neatsitiktinai, nes norint įrengti ir nuolat turėti gražią parterinę veją reikia:

  • Visiškai sunaikinti seną augaliją;
  • Pagerinti esamą armens sluoksnį;
  • Jei jo nėra, iš reikiamo substrato suformuoti armenį;
  • Idealiai išlyginti dirvos paviršių
  • Patręšti minderalinėmis trąšomis;
  • Tolygiai pasėti reikiamą sėklų mišinį
  • Reguliariai pjauti (iki 30 kartų per vegetaciją)
  • Reguliariai tręšti
  • Laistyti, kai reikia
  • Atlikti kasmečius profilaktinius darbus.

Vejos įrengimasNorėdami visus šiuos darbus atlikti kvalifikuotai, reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir nemažai laiko ir pinigų. Parterinės vejos mišinio sudėtis priklauso nuo konkrečių augavietės sąlygų. Jei nėra specifinių augavietės apribojimų, parterinės vejos mišinį sudaro : raudonieji eraičinai (kuokštiniai – 25-30proc., šakniastiebiniai – 25-30proc.), pievinės miglės (20-30proc., priklauso nuo to, ar yra pavėsis), baltosios smilgos (10-15proc., priklauso nuo augavietės drėgnumo), daugiametės svidrės 10proc.
Parterinės vejos vadinamos intesyviomis. Jų tręšimo norma ypač azotu ir dažnumas tiesiog proporcingas pjūčių skaičiui. Vienkartinė azoto norma – N34 (1kg amonio salietros vienam arui) kas 2-3 pjovimai.
Parterinės vejos pjaunamos 3-3,5cm aukščiu, žolei pasiekus dvigubą pjovimo aukštį 6-7cm. Vegetacijos pradžioje balandžio – gegužės mėn. Tokia žolė užauga maždaug per penkias dienas. Vėliau augimo intervalas ilgėja iki septynių dienų, o liepos mėnesį, prasidėjus sausrai ir gerai nelaistant, augimas gali labai sutrikti.
Paskutinį kartą parterinė veja nupjaunama baigiantis vegetacijai (apie antrą spalio dekadą) ir paliekama žiemoti maždaug 4-5cm aukščio. Šios vejos nėra intensyviai mindžiojamos.
Gerą parterinę veją, kas dveji metai po paskutinio pjovimo reikia profilaktiškai nupurkšti fungicidu.

Buitinės vejos gerokai paprastesnės už parterines, joms keliami daug mažesni reikalavimai. Bet kokį žolyną pradėjus reguliariai žemai pjauti vejapjove ir tręšti, jis taps buitine veja.
Buitinių vejų dekoratyvumas priklauso nuo jų priežiūros intensyvumo. Nustatyta, kad paprasta įvairių žolių veja ima tankėti žemai (3-3,5cm) jį pjaunant, o tręšimas (ypač azotu) didina varpinių žolių kiekį žolyne ir mažina įvairių žolių bei piktžolių kiekį.
Buitinės vejos pjaunamos tomis pačiomis vejapjovėmis, kaip ir parterinės, maždaug kas dvi savaites. Per sezona – 10-12 kartų. Nepkankamas tręšimas (mažiau nei N90 P60 K90) retina žolyną blogina jo dekoratyvumą, lemia sąmanų atsiradimą.
Įrengiant buitines vejas, nebūtina visiškai sunaikinti seną augaliją. Pakanka herbicidais sunaikinti dvisklites piktžoles ir grėblių ar lengvomis akėtėlėmis padraskius velėną įsėti varpinių žolių mišinio. Buitinės vejos mišinį gali sudaryti: raudonieji eraičinai (30 proc.), pievinės miglės (25-30proc.), žemaūgiai motiejukai (20proc), daugiametės svidrės (15-20proc.), baltosios smilgos 10proc.
Tinkamai naudojamos ir kuopščiai prižiūrimos buitinės vejos savo dekoratyvumu ilgainiui gali priartėti prie parterinių vejų lygio.
Pagrindiniai buitinių vejų skirtumai nuo parterinių:

  • Paviršius nebūtinai plokščias;
  • Žolyno botaninei sudėčiai nėra griežtų apribojimų;
  • Žolynas tręšiamas mažesnėmis normomis;
  • Intensyvesnis mindžiojimas
  • Rečiau pjaunama

Sodų ir parkų (pievinės) vejos.
Šios vejos įrengiamos didelius žemės plotus turinčių įmonių teritorijose, miestų mikrorajonų bendro naudojimo paskirties želdinių vietose, priemesčių ar gyvenančių pakrasčių teritorijose. Reikalavimai pievinio tipo vejoms mažesni negu buitinėms – plotas turi būti tvarkingas, bent kartą per mėnesį nušienaujamas. Tokios vejos tręšiamos negausiai – N60, P60, K80. Vienintelis drėgmės šaltinis pievinėse vejose – krituliai, todėl vejos vaizdas labai priklauso nuo lietaus. Yra Lietaus – veja žalia, prasideda sausra – veja paruduoja, Pievinėse vejose būna daugiau ar mažiau medžių ir krūmų, jie žolynui daro pavėsį. Pagal savo kilmę pievinės vejos gali būti natūralios ar sėtinės.
Naturaliose pievinėse vejose auga daugiau piktžolių, žolynas retesnis, mažiau dekoratyvus. Sėtinėms sodų ir parkų vejoms įrengti parenkamos mažiau reiklios žolės,  būtinai turi būti pavėsiui atsparių rūšių. Tam tinka paprastosios ir šilinės miglės, nendriniai, raudonieji ir aviniai (pagal aplinkybes) eraičinai, žemaūgiai motiejukai, paprastosios kietavarpės, paprastosios smilgos. Pievinių vėjų plotai būna nemaži. Todėl žolė šienaujama traktoriukais – vejapjovėmis, motoblokais su dalginėmis ar diskinėmis šienapjovėmis ar ne traktorinėmis šienapjovėmis. Žolė nupjaunama 5-6cm aukščiu. Nupjauta žolė dažniausiai sugrėbiama ir išvežama, nes ne visi turi tinkamos mulčiuoti technikos. Galima palikti tik labai ploną ir tolygiai paskleistą žolės sluoksnį. Palikus storesnes pradalges žolė gali iššusti, blogos vejos vaizdas.

gražios vejosŽydinčios pievutės (mauritnaiškieji gazonai). Parterinių vejų įrengimas ir priežiūrą kainuoja brangiai, butinėmis vejoms irgi reikia namažai dėmesio. Jei žemės plotai dideli ir norint sutaupyti lėšų, vis dažniau įrengiamos žydinčios pievutės. Jos yra žmogaus sukurtą natūralios margaspalvės pievos imitacija.
Šios pievutės labai populiarios industrinėse urbanizuotose šalyse, kur dėl intesyvios žmogaus veiklos natūralių nepakitusių žalienų liko labai mažai. Žydinčios pievutės pagyvina kraštovaizdį, sukuria geresnę gamtos artumo vizija, praturtina monotonišką miesto peizažą spalvomis.
Žydinčia pievutę sudaro žalias žemaūgių varpinių žolių kilimas, papuoštas spalvotais žydinčių gėlių raštais. Geroje žydinčioje pievutėje auga 25-35 rūšių augalai, kurių sąrašą galima nuolat papildyti. Žydinčios pievutės dar vadinamos alternatyviomis vejomis, nes jų priežiūra, palyginti su intensyvia parterine veja, yra tiesiog minimali.
Žydinti pievutė pjaunama du kartus per sezoną. Pirma kartą – liepos pradžioje, kai ima ruduoti žalią pagrindą sudarančios žolės, antrą – pasibaigus vegetacijai spalį. Trečia kartą pjaunama, jei to būtinai reikia, pvz., uraganinė liūtis ar kita gamtos neganda suguldė ir suniokojo žolę.
Žydinti pievutė šienaujama dalgiu (jei plotas mažas) arba traktorine šienapjove. Žolės pjovimo aukštis – 5-6cm. Žolė sugrėbiama ir išvežama. Tręšiama minimaliai – N60, P60, K80.

Sportinės Vejos

Sportinės vejos įrengiamos vaikų žaidimų aikštelėse, teniso kortuose, futbolo stadionuose, golfo laukuose, hipodromuose, žolės riedulio, regbio ir kitų sporto šakų žaidimų aiikštėse. Nors treniruotėms, kai kada įrengiamos aikštės su sintetine dangą, visi geriausi pasaulio sporto aikštynai puikuojasi išpuoselėta natūralios vejos danga.
Šiuo metu lapėse veikia devynių duobučių privati golfo aikštė, šalia Elektrėnų 18 duobučių golfo aikštė, renovuojami hipodromai, kaimo turizmo sodybose įrengiami teniso kortai, kitos žaidimų aikštelės. Reikalavimai sportinių vejų žolynui labai aukšti. Žolynu sudėtis labai įvairi, ji priklauso nuo aikštės paskirties. Futbolo aikštės mišinyje daugiausia yra daugiamečių svidrių, golfo aikštyno skirtingų lauko vietų žolių mišiniai skirtingi, tvirtą hipodromo velėną galima suformuoti sėjant nendrinių eraičinų ir paprastųjų varpučių sėklos mišinį.
Vystantis šalies ūkiui, plėtojantis agroturizmui ir kylant gyventojų pragyvenimo lygiui, kokybiškų sportinių vejų poreikis sparčiai didės.

Specialios paskirties arba kraštovaizdžio vejos.

Kiekvienoje šalyje yra nemažai žalienų plotų, kur neganomi gyvuliai, neruošiami pašarai. Tai pakelės, geležinkelio pylimų ir viadukų šlaitai, greitkelių skiriamosios juostos, vandens telkinių, elektros perdavimo linijų apsauginės zonos, oro uostų, rekultivuojamų ir įvairių apsauginių teritorijų žolynai. Tokių plotų Lietuvoje yra apie 100 tūkst. Ha. Jie blogai pasiekiami, neduoda jokios materialinės naudos, kartais ginčytina jų žinybinė prikausomybė tačiau tai yra neatskiriama mūsų šalies kraštovaizdžio dalis. Apžėlę piktžolėmis ar ne apaugę krūmais, niekada nešienauti ar bent vasaros pabaigoje nors kartą nukapoti  šie žolynai palieka geresnį ar blogesnį įspūdį bet kuriam šalies svečiui ar pravžiuojančiam turistui. Kraštovaizdžio vejų tvarkymas – ilgas ir sunkus darbas. Jį atlieką atsakingos žinybos, seniūnijos. Galima laukti kol apylinkės kraštovaizdį kažkas sutvarkys arba nedelsiant pradėti savo sodybos teritoriją, ar šalia esantį niekam nepriklausantį griovį ar šlaitą.
Specialios paskirties arba kraštovaizdžio vejos – pačios ekstensyviausios. Jos beveik netręšiamos, tik apsauginės vejos sėjamos, visos kitos – natūralios.
Svarbiausias šių vejų tvarkymo darbas – reguliarus šienavimas. Šienaujama įvairia traktorine technika, neprivažiuojamose vietose naudojamos nešiojamos motorinės krūmapjovės, žoliapjovės. Pjaunama 6-7cm aukščiu. Nupjauta žolė paliekama supūti. Bent kartą per sezoną nušienauti plotai pamažu ima atrodyti tvarkingai.